Medžio dažai: į ką atkreipti dėmesį?

Mediena naudojama statyboje ir apdailoje: pradedant mediniais namais, mediena namo viduje, baigiant baldais ir namų interjero detalėmis. Mediena taip pat plačiai naudojama terasoms statyti ir įrengti, tvoroms, kitiems sklypo statiniams ir panašiai.

Akivaizdu, jog norint, kad mediniai statiniai ar kiemo elementai atlaikytų įvairius meteorologinius kraštutinumus ir išliktų tvirti bei atrodytų estetiškai, jų apsaugos priemonėms ir dažams yra keliami labai aukšti kokybiniai reikalavimai. Medienos dažų sudėtyje turėtų būti medžiagų, stabdančių pelėsio, grybelio, samanų ir kitų mikroorganizmų dauginimąsi. Ant kokybiškais dažais nudažyto fasado turėtų mažiau kibti purvas, o paviršius turėtų būti apsaugotas nuo drėgmės ir temperatūrų svyravimo poveikio.

Renkantis dažus reikia atkreipti dėmesį ne tik į pačios priemonės ypatybes, bet ir į planuojamos dažyti medienos paviršių, tiksliau tariant į jo apdirbimo būdą. Ant šiurkštaus pjautinės medienos paviršiaus dažai laikosi kur kas geriau, deja, kaip ir purvas. Tad tokius paviršius patariama dažyti aukštos kokybės dažais, kurie padengia paviršių storesniu sluoksniu ir užtikrina reikiamą apsaugą nuo aplinkos poveikio.

Obliuotas paviršius yra lygus, todėl purvas prie jo kimba mažiau, tačiau ir medžio dažai laikosi silpniau, todėl tokiems glotniems paviršiams specialistai rekomenduoja rinktis ne dažus, o skaidrias dažyves. Šios priemonės ne padengia medieną plėvele, o į ją įsigeria. Taip paviršius apsaugomas nuo aplinkos poveikio, jam suteikiamas atspalvis, tačiau neužgožiama medienos tekstūra.

Šiuolaikinių dažų sukibimas gali būti puikus ir su lygia obliuota mediena. Aukštos kokybės dažai ant medinio fasado, vis dėlto, išsilaiko ilgiau nei dažyvės. Dažų sluoksnis išlieka maždaug 10–15, kartais net 20 metų, nelygu medienos atsparumas ir paruošiamųjų darbų kokybė. O dažyvėmis dengtus paviršius perdažyti tenka maždaug kas penkerius metus.